tumtas

1 tùmtas sm. (1) FrnW 1. SD229, N, [K], Sut, Kos56, M, Rtr, NdŽ žr. tuntas 1: Atsigrūdo jis, t. y. būry su tùmtu atėjo JI148. Ir aš tuo patim tùmtu išejau K.Būg(Slnt), KŽ. 2. NdŽ žr. tuntas 3: Mūsų bitys spietė, tuo tùmtu ir kitos atspietė, atejo tuo pačiu čėsu J. Įejau į karčemą pypkės uždegti, tuo tumtu arklius pavogė J. Grėbėme vakar prie Saudargo šieną, tuo tùmtu kunigo šieną išdžiovinome Sr. 3. NdŽ žr. tumultas 2: Budelis bulvoną pagrobęs su tùmtu ir klegesiais veda ant kartuvės JR77.